drebėti

drebėti
drebė́ti, drẽba, -ė́jo intr. 1. Mž277, SD47,373, R, B būti apimtam dažno krečiančio judesio (dėl šalčio, baimės ir t. t.), virpėti, tirtėti: Sušalau, visas drebù Pn. Kūdikis iš šalčio drẽba K. Drẽba kaip apušės lapas Pn. Drẽba – net dantys barška Slm. Drẽba kap drugio krečiamas Kt. Vienas drẽba iš baimės, kitas iš šalčio, kitas iš noro meilės J. Vėl dreba iš baimės mūs pakinkliai V.Kudir. Visa drebėdama šalčiu ir badu, slinko ji toliau J.Balč. Širdis dreba apmaudu Žem. Užsirūstinęs ponas net drebė́damas prakalbo BM26. O kad aš jojau par žalią girelę, dreba muno žirgelis kaip drebulelė StnD11. Dreba tavo kojelės nuog kelionėlės KrvD225. ^ Avį kerpant, ožka dreba RD213. Ranka dreba kaip vištą vogus Btg. | refl.: Oi kaip drẽbasi (ima drebulys)! Ėr. Baisiai drebė́josi traukiant dantį Ėr. Išeini oran, i drẽbasi (nuo šalčio) Mžš. ║ kratytis, virpėti, veikiant išorinėms jėgoms: Jauni šoka – žemė drẽba, seni šoka – dančiai kleba Grž. Kai pakinkė šešius žirgus, net žemė drebė́jo Slk. Žemė dreba nuo jo balso rš. Kaip jis joja viešu keliu, viešas kelelis tai dreba KrvD9. Veizdėk, mergelė, veizdėk, jaunoji, kaip dreb rūtų šakelė KlpD6. Čia visais lapais drẽba epušės nusgandę A.Baran. Mūrai drebėti ir griūti pradėjo Ns1857,6. Jojau per laukelį – žemelė drebėjo J.Jabl. ║ apie balsą: Jo balsas drẽba Pgr. Jis kalba drẽbančiu balsu Š. 2. SD17, Krš prk. bijoti, baimintis: Mes patys drebėjome dėl Lietuvoje likusios mūsų inteligentijos likimo A.Vencl. Drebėkit, išprotėję skelbėjai žudynių naujų! rš. Dreba eidama vakare pro pirtį Švn. Drąsiai stovėkiam ir nedrebėkiam, rasi mes pergalėsme StnD26. 3. perdėtai šykštauti, gailėti: Reikia žinoti, jog Tamošius prie išleidimo skatiko drebėjo Žem. Drẽba in kąsnelio, o nepamislija, kad jau viena koja čia, kita grabe Ktk. 4. prk. nerimti dėl didelio noro: Kitas drẽba, kad tik duotum išgerti Ėr.
◊ gýslos (kìnkos) drẽba ima baimė, bijo: Širdis mano alpsta, gyslos dreba brš. Mūsų žmonės ne taip seniai kinkas drebėdami skaitydavo savus laikraščius J.Jabl. Vieną avį kerpant, kitoms kinkos dreba J.Jabl.
\ drebėti; atidrebėti; įdrebėti; išdrebėti; nudrebėti; padrebėti; perdrebėti; pradrebėti; pridrebėti; sudrebėti; uždrebėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • drebėti — vksm. Drebėti iš šal̃čio, iš báimės …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • padrebėti — padrebėti, pàdreba, ėjo intr. 1. neilgą laiką drebėti: Tokia perkūnija sugrumėjo, tai langai padrebėjo J. Sykelį šoviau – žemužė padrebėjo RD161. 2. Mž462 imti drebėti: Taip baisiai keikti pagavo, kad sviets visas su visais daiktais padrebėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sudrebėti — sudrebėti, sùdreba, ėjo intr. 1. kiek drebėti, suvirpėti (dėl šalčio, baimės...): Kad jojom iš dvaro, žirgeliai sudrebėjo Nm. Sudrebėjo josios širdis, suskambėjo kalbelė Plv. O aš stovėsiu, nesudrebėsiu, kol priešus pergalėsiu TDrIV73(Kb). |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drebenti — drebenti, ẽna, ẽno 1. žr. drebėti 1: Koja drebẽna (sėdėdamas koją judina) OG328. Šokdamas labai drebẽna OG328. 2. žr. drebėti 3: Jis tai drebẽna drebẽna, kad tik neperduotų Slv. drebenti; padrebenti; pradrebenti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drebinti — drẽbinti ( yti), ina, ino K caus. drebėti: 1. Kam tu jį drẽbini, t. y. darai, kad drebėtum? J. Grodamas pirštus drẽbina Dkš. Tep sušalau, kad kelias adynas dantim drẽbinau Nč. Ko jūs čia drẽbinat rankas? Pc. Jos kūną drebina kukčiojimai rš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kratyti — kratyti, krãto, krãtė tr. 1. ką birų pilti, versti sukrečiant: Krãto bulves iš maišo Kal. Kratyk grūdus į miegą Kal. Einant bučių kratyti, eit reikia dar tamsiai OG405. Varžas (žuvis iš varžos) kratydavo per parą kelis kartus Kp. Kaipo lakstė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kretėti — 1 kretėti, krẽta, ėjo intr. 1. Aln, Jž, Bsg drebėti, purtėti (nuo senatvės): Ateidama motinėlė ant lazdelės kreta LTR(Ds). Jis pamatė sėdint krẽtančią senutę NdŽ. Kaip smagu klausytis kretančio žilo senelio pasakojimų Vaižg. Ar mano galva jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krūpčioti — krūpčioti, ioja, iojo intr. K 1. tarpais trūkčioti, drebėti, virpėti: Ėmė senis kikenti, pamaži krūpčiodamas savo išlenkta nugara rš. Berniukas krūpčioja, gal išsigandęs OG315. Vaikas nu daikto krūpčio[ja], kažkokį škrupulą įgavo Užv. Kai tu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mugėti — mugėti, mùga, ėjo intr. 1. J, NdŽ, Arm drebėti, virpėti: Įėjęs į vaistinę, pamatė vaikiną, kuris laikė atkišęs skarmalais apvyturiuotą ranką ir visas mugėjo A.Vien. Kalbėjo jis, mugėdamas iš baimės rš. Dreba mùga iš šalčio Lp. Visas mùga, tep… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • purtyti — pùrtyti, o ( ija, yja [K]), ė ( ijo, yjo [K]) 1. tr., intr. smarkiai judinti į šalis, aukštyn ir žemyn, kratyti: Pùrtau grūšią, obelę J. Vėjas piktai purtė juodas šlapias šakas virš mano galvos rš. Juodai apsirengęs žynys išeina į ratą,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”